- suniauzgėti
- suniauzgė́ti vksm.
.
.
suniauzgėti — tr. pro nosį, neaiškiai pasakyti: Tas kunigas, pabaigęs pamokslą, dar kažin ką suniauzgėjo – palikau nebsupratusi Grg. niauzgėti; paniauzgėti; suniauzgėti … Dictionary of the Lithuanian Language
niauzgėti — niauzgėti, niauzga, ėjo intr. 1. miaukti, kniaukti (ppr. apie katę): Katė, apsikandusi pelę, niauzga pykdama J. 2. pro nosį, neaiškiai kalbėti, niurzgėti: Ans niauzga, kad ant ko pyksta savė[je], t. y. neaiškiai kalba J. Popas girdi, kad žmogus… … Dictionary of the Lithuanian Language
paniauzgėti — intr. Als 1. pro nosį, neaiškiai pakalbėti: Paniauzga po nose – ano nesuprasi Rt. 2. paniurzgėti, pamurmėti: Vaikai paniauzgėjo ant tėvų, kad butą pragėrė J. niauzgėti; paniauzgėti; suniauzgėti … Dictionary of the Lithuanian Language